Apie „Šilkverpį“, kiek įmanoma
„Šilkverpis“ atsirado prieš gerus dešimtį metų viename senoviškų namų... Sugalvojau
kelias istorijas „apie įvykius, vietas, žmones ir vagis“,
vėliau jas radau, perskaičiau ir tyliai pamaniau, kad čia gali būti gyvas daiktas.
Tada papildžiau naujomis, bet ir šiandien nežinau, ar jau tikrai viskas baigta – dar
visaip gali nutikti.
„Šilkverpis“ rašytas ne sau, ar mažų mažiausiai ne vien sau, todėl
man atrodo natūralu jį paskelbti. Lygiai taip pat natūralu man atrodo poezijos
knygą padėti ten, kur bet kas galės pasiskaityti jos tiek, kiek patiks.
Vikšras, graužiantis lapus ir iš jų verpiantis siūlus, man visada buvo simpatiškas
padaras. Vieną tokį neseniai mačiau užpiltą degtine...
padaras. Vieną tokį neseniai mačiau užpiltą degtine...
Vengiu „Šilkverpio pasaulio“ aiškinimo ir galiu pasakyti tik, kad jis susijęs su kvapais,
vėju, vaikyste ir mažais Europos miesteliais, kuriuose man patinka gyventi.
Daugiau lyg ir nėra dėl ko teisintis.
Rytis Zemkauskas